Strateginiai žaidimai

Žodis „strategija” kilęs iš graikų kalbos. Jis reiškia „kariuomenės lyderio menas, liepimas”. Strateginiai žaidimai šiek tiek pakeičia šios sąvokos reikšmę. Žaidėjų niekas neverčia daryti konkrečių veiksmų, kiekvienas pats mąsto, ką ir kaip geriau atlikti, kad jis nugalėtų kitus.

Ar strategija visada padeda laimėti?

Strateginiai žaidimai skatina iš anksto apgalvoti po kelis veiksmus į priekį. Deja, tikslo pasiekimui sukliudyti gali kiti žaidėjai, atlikdami veiksmus, kurių visiškai nesitikėjote. Tada vėl tenka apgalvoti naujus ėjimus ir skintis kelią į priekį. Dažniausiai laimi tas žaidėjas, kurio strateginis planas tobulesnis. Aišku, pasitaiko ir tokių atvejų, kai pats žaidimas varžovui sukuria geresnes sąlygas laimėti. Pavyzdžiui, jis ištraukia naudingas korteles, kokias nors pagalbas ir pan.

Strateginiai žaidimai, kaip juos žaisti?

Pavyzdžiui – Carcassonne. Vienas žaidėjas pradeda statyti miestą. Jis deda daug kortelių ir stipriai pasistūmės į priekį kai tą miestą užbaigs. Kitas žaidėjas irgi nori laimėti, taigi jis sukuria strateginį planą, kurį įvykdęs, perims pirmojo žaidėjo miestą ir gaus visus taškus už jį. Taigi jis kelių ėjimų metu šalia norimo miesto padeda korteles su savo figūrėlėmis. Galiausiai miestas sujungiamas. Kadangi pirmasis žaidėjas neperprato varžovo strateginių planų, jis ant to miesto tebelaikė 1 savo figūrėlę. Varžovas ten turėjo 2 figūrėles, todėl ir gavo visus taškus.

Kitas pavyzdys – Pandemic. Šiame žaidime strategija nukreipta ne prieš kitą žaidėją, bet prieš patį žaidimą. Žaidėjai gali bendrauti ir pasitarti, kokių veiksmų geriau imtis, kokias korteles geriau rinkti konkrečiam personažui. Pavyzdžiui, ligos kubelių negalima dėti mieste, kuriame stovi karantino specialistas, ir visuose su juo susijusiuose miestuose. Žinant šį faktą, karantino specialistą geriausiai laikyti tame mieste, šalia kurio netrukus gali įvykti epidemijos protrūkis.