Ar kada pagalvojote, ką reiškia toks paprastas, kasdienis žodis „sportas“? Įvairiuose kontekstuose šis vartojamas žodis tapęs tokiu įprastu, kad, tikriausiai, vargu ar dažnas iš mūsų jį vartojame šachmatų kontekste. O derėtų, nes šachmatai – ne tik stalo žaidimas, bet ir intelektualus sportas kaip ir šaškės (skaitykite straipsnį šaškių taisyklės), kuriame rungiasi du priešininkai. Žemiau yra paprastai paaiškintos šachmatų taisyklės.
Kokios yra šachmatų figūros?
Šachmatų žaidime yra 6 figūros: Karalius, Karalienė, Bokštas, Rikis, Žirgas ir Pėstininkas.
Kiek žmonių gali žaisti šachmatais?
Šachmatų žaidimas skirtas 2 žmonėms.
Kokio dydžio yra šachmatų lenta?
Šachmatų lentą sudaro 64 langeliai (8×8). Pusė iš jų yra šviesūs, kiti tamsūs.
Kaip išdėstomos figūrėlės prieš šachmatų žaidimo pradžią?
Figūrėlės statomos dvejose arčiausiai žaidėjo esančiose eilėse. Artimiausioje žaidėjui eilėje turi stovėti bokštas, žirgas, rikis, karalius ir karalienė (karalienė turi stovėti savo spalvos laukelyje), rikis, žirgas ir bokštas. Tolimesnėje eilutėje stovi 8 pėstininkai.
Kas pradeda šachmatų žaidimą?
Šachmatuose pirmą ėjimą visada daro tas žaidėjas, kuris žaidžia baltomis (šviesiomis) figūrėlėmis.
Nuo senų senovės žaisti šachmatais buvo itin įdomus laisvalaikio praleidimas, tačiau kiek sudėtingas. Ir šiandieną, nors didžioji dalis puikiai geba žaisti šachmatais, tačiau yra ir tokių, kuriems šachmatų taisyklės, deja, bet vis dar lengvas galvos skausmas, todėl ir skubame toliau straipsnyje aptarti, kaip atsikratyti šio galvos skausmo.
Šachmatų taisyklės. Išdėstymas
Šachmatų taisyklės vieniems gali pasirodyti labai lengvos, tačiau šachmatai pradedantiesiems yra sunkiau suprantamas žaidimas. Tačiau norime užtikrinti, kad visiems įveikiamos, tad pradėkime nuo pačios pradžios.
Šachmatai yra žaidžiami dviejų žaidėjų. Šiems žaidėjams yra reikalinga šachmatų lenta, kurios matmenys yra aštuoni iš aštuonių kvadratų. 64-se kvadratuose kaitaliojasi šviesios ir tamsios spalvos. Tradiciškai šios spalvos yra juoda ir balta.
Figūrėlės turi būti išdėstytos dviejose horizontaliose eilutėse, esančiose arčiausiai kiekvieno žaidėjo. Antroji eilutė iš kiekvieno žaidėjo pusės susideda iš aštuonių pėstininkų linijos, kurių kiekviena yra viename langelyje. Artimiausia žaidėjui eilutė atrodo taip: dviejose kairiajame ir dešiniajame kampuose yra bokštai (kitaip dar žinomai kaip pilys), o vidinėje erdvėje šalia jų stovi riteriai (žirgai), tada – vyskupai (rikiai).
Šachmatai išdėstymas turi ir du centrinius šachmatų kvadratus. Pastarieji yra paskirti karaliui ir karalienei. Karalienė pastatoma į jos spalvą atitinkantį langelį. Pavyzdžiui, jei karalienė juoda, jos langelis taip pat yra juodas). Karalius užima likusį priešingos spalvos kvadratą. Šachmatų žaidime tai reiškia, kad kiekvienos spalvos karalius ir karalienė susiduria vienas su kitu.
Žaidimą pradeda baltasis žaidėjas. Toliau žaidėjai kaitalioja pavienius ėjimus, kol vienas iš žaidėjų nugali arba atsistatydina. Tiesa, dar galima susitarti ir dėl lygiųjų. Dažnai pasirenkama žaisti su pasirenkamu laikmačiu, kaip įvairiuose turnyruose. Tokiu atveju žaidėjas, kuriam pritrūksta laiko, pralaimi žaidimą.
Šachmatai. Kaip žaisti?
Šachmatai kaip žaisti klausimas yra ne toks ir sudėtingas. Žaidžiant šachmatus, kiekvienas žaidėjas paeiliui atlieka po vieną ėjimą. Reikia įsidėmėti, jog žaidėjai negali pasirinkti praleisti eilės – jie turi perkelti figūrą kiekvienu savo ėjimu.
Šachmatų figūrų judėjimas vyksta tam tikru būdu bei turi būti judama pagal jos teisėtą judėjimą. Tiesa, reikia nepamiršti, kad išimties tvarka, žirgas (riteris) gali šokinėti per figūras. Visos kitos šachmatų figūros – to daryti negali. Taip pat jos negali ir užimti to kvadrato, kuriame yra jūsų figūra, bet gali nukirsti varžovo figūrą ir tuomet užimti jos langelį.
Kitas svarbus momentas yra figūros patekimas į tarpą su priešininko figūra. Kai taip nutinka, ta figūrėlė paimama ir pašalinama iš lentos. Kai figūrėlė paima priešininko figūrą, ji turi užbaigti dabartinį ėjimą ir užbaigti žaidėjo eilę.
Šachmatų figūros
Iš viso šachmatų žaidime yra šešios šachmatų figūrėlės. Visos jos yra svarbios ir atlieka tam tikrus ėjimus. Gudriai atlikus visus ėjimus, galima laimėti šį žaidimą, todėl aptarkime, kokios tai figūros ir, kaip jos juda šiame žaidime.
Karalius
Karalius – svarbiausia šio žaidimo figūra, bet tuo pačiu ir pati silpniausia. Šachmatų taisyklės karalius turi galios perkelti tik vieną kvadratą bet kuria kryptimi: nesvarbu ar jis yra į priekį, atgal ar į šoną. Karalius taip pat gali eiti užmetimo ėjimu (ang. „Castling“) bei jis niekada negali pereiti į jam pavojingą padėtį.
Speciali taisyklė („Castling“) galioja ir karaliui, ir bokštui. Tai reiškia, kad leidžiama atlikti du svarbius dalykus: pastatyti savo karalių į saugų langelį arba perkelti savo bokštą iš kampo į žaidimo vidurį. Galite perkelti karalių du langelius į vieną pusę, o tada perkelti bokštą tiesiai šalia karaliaus priešingoje pusėje. Tačiau, kad „užmetimas“ įvyktų, reikia, kad tai būtų pirmi šių figūrų ėjimai. Pats kelias tarp karaliaus ir bokšto turi būti laisvas. Žaidimą pralaimėsite, jei prarasite savo karalių.
Karalienė
Karalienė yra pati galingiausia šachmatų figūra. Ji gali perkelti bet kokį skaičių, tačiau jai neleidžiama peršokti jokios kitos figūros. Karalienei leidžiama eiti bet kokia kryptimi, bet jei ji bus „pagauta“, tuomet kaip ir bet kuri kita šachmatų figūrėlė, bus pašalinta iš žaidimo.
Bokštas
Apie bokštą šachmatai taisyklės sako tai, kad ši figūra dar kitaip žinoma kaip pilis ir ji gali judėti tik atgal, pirmyn arba į šoną. Bokštas negali peršokti jokios kitos figūros. Lyginant bokšto stiprumą su kitomis šio žaidimo figūromis, bokštas yra laikomas galinga figūra, ypač tuomet, kai reikia apsisaugoti bei atakuojant priešininką.
Rikis
Rikis šachmatuose vaikšto taip pat kaip ir bokštas – tik įstrižainėmis. Šachmatų žaidimas pradedamas turint du rikius. Vienas rikis gali vaikščioti tik baltais langeliais, o kitas – tik juodais. Šios šachmatų figūros judėjimo atstumas nėra ribojimas. Pati kaip tokia figūra rikis laikomas silpnesne figūra už bokštą.
Žirgas
Šachmatai taip pat dar turi ir žirgo figūrą. Jų yra dveji. Ši figūra šachmatuose pasižymi tuo, kad jis gali judėti neįprasčiausiai lygint su kitomis žaidimo figūromis. Kirsti jis gali tik paskutiniajame ėjimo langelyje. Dėl to, kad jis gali peršokti figūras, dažnai žaidėjai pasirenka būtent su žirgu pradėti žaidimą. Jo vertė – panaši kaip ir rikio. O įdomiausia tai, kad žirgas gali šokinėti į bet kurią spalvą: iš balto langelio į juodą, iš juodo langelio į baltą.
Pėstininkas
Šachmatų taisyklės pėstininkas yra silpniausia šio žaidimo figūra. Jų žaidime kiekvienas žaidėjas turi net po aštuonis. Jų judėjimo kryptis – tik į priekį per vieną langelį. Jei jis yra pradinėje padėtyje – gali paeiti per du langelius į priekį. Eidamas tiesiai, jis negali kirsti kitų figūrų. Gali kirsti tik tas figūras, kurios yra vienu langeliu toliau į dešinė arba į kairę.
Taip pat galimas ir „passant“ (pasislenkantis) kirtimas. Būtent toks kirtimas yra įmanomas tuomet, kai varžovas prieš tai atlikusiame ėjime paėjo iš pradinės padėties per du langelius. Jis žaidime gali eiti tik į priekį. Jei nutinka taip, kad kirsdamas iškrypsta iš tiesaus kelio į gretimą vertikalę, tuomet jis turi eiti nauja vertikale.
Vietoj pėstininko, jei jis yra pasiekęs paskutinę galutinį langelį, galima uždėti bet kokią savo spalvos figūrą: rikį, žirgą, valdovą, bokštą. Įsidėmėtina, kad tik karaliaus negalima statyti, bet ir nieko nekeisti – griežtai draudžiama.
Šachas, Matas ir Patas
Kad šachmatai itin įdomus žaidimas – jau spėjome įsitikinti. Norint gerai jį gebėti žaisti, reikia įsigilinti net ir į mažiausią smulkmeną, todėl dar paaiškiname ir tai, ką reiškia pagrindiniai terminai šachmatų žaidime.
Rokiruotė
Ji galima tik vieną kartą per žaidimo partiją. Atliekama su dvejomis figūromis vienu metu: karalius turi žengti bokšto link (į kairę arba į dešinę) per du langelius, o bokštas – perkeliamas per karalių ir pastatomas šalia.
Rokiruotė taip pat turi ir apribojimų. Jos negalima atlikti tuomet, kai karalius atliko ėjimą. Taip pat ir tada, kai bokštas jau buvo judėjęs (su šiuo bokštu rokiruotė nėra leidžiama). Ji negalima ir tada, kai tarp bokšto ir karaliaus yra kitų figūrų. Reikia atkreipti dėmesį ir tai, kad rokiruotės neatliksite, jei karalius yra užpultas arba yra jo eilė eiti per puolamą langelį. Rokiruotę drąsiai atlikite tuomet, kai yra užpultas bokštas arba užpultas tas langelis, per kurį turi eiti bokštas.
Šachas
Ji šachmatų žaidime apibrėžiama taip: tai būsena, kai tiesiogiai puolamas priešininko karalius. Jei taip nutinka, reikia ginti karalių vienu iš trijų būdų. Pirmasis – perkelti karalių į bet kurį kitą gretimą lauką, jei šis nepuolamas. Antrasis – nukirsti šachuojančią figūrą. Trečiasis – pastatyti kokią nors figūrą tarp tos figūros, kuri šachuoja ir karaliaus.
Matas
Aiškinamas kaip būsena, kai priešininkui paskelbtas šachas, nuo kurio apsiginti jau nebeįmanoma.
Patas
Susiklosčiusi situacija žaidime, kai jūsų priešininkas nebeturi kur daugiau eiti, o karalius – nešachuojamas.
Nors ir sunku nustatyti, kada šachmatai tiksliai atsirado, tačiau yra žinoma, kad Europą jie pasiekė jau VI amžiuje (pietinėje Albanijoje) ir iki pat šių dienų jie yra populiarūs įvairiuose pasaulio kampeliuose. Intelektualiniu žaidimu pripažįstami šachmatai traukia daugelio akį, tačiau ne visi ryžtasi išbandyti savo jėgas šiame žaidime.
Norime paskatinti įsigilinti į šio žaidimo aptartas taisykles straipsnyje aukščiau ir pagaliau išdrįsti sužaisti šį žaidimą ir atrasti naują mėgstamiausią laisvalaikio praleidimo būdą, o gal ir tapti šachmatų žaidimo profesionalu ir dalyvauti LŠF organizuojamose varžybose.
