Klasikiniai žaidimai

Klasikiniai žaidimai padarė pradžią visoje žaidimų istorijoje. Dauguma tokių žaidimų yra išsikovoję sportinių žaidimų teises. Rengiamos jų varžybos, turnyrai, čempionatai. Mokiniams organizuojama užklasinė veikla, kurioje moko klasikinių žaidimų subtilybių. Geriausi klasikiniai žaidimai neatsibosta metų metais. Tėvai jų taisykles aiškina savo vaikams, vėliau žinios perduodamos ir anūkams.

Klasikiniai žaidimai – kas jiems priklauso?

Visi gerai žinome tokius žaidimus, kaip šaškės, šachmatai, domino. Šie, nuo senų laikų neatsibostantys žaidimai, reikalauja stiprių strateginių bruožų. Gerai apgalvota būsimų ėjimų seka padidina galimybę nugalėti varžovą. Klasikiniams žaidimams, arba tradiciniams, dar galima priskirti ir tokius žaidimus, kurių metu metamas kauliukas ir ant lentos einama per tiek langelių, kiek taškų iškrito. Vienas iš žinomiausių tokio tipo žaidimų yra „Gyvatės ir kopėčios“.

Klasikinių žaidimų skirtumai:

• Šaškės. Ant žaidimo lentos vaikštoma vienodomis figūrėlėmis. Žaidžia du žmonės. Vienas vaikšto baltomis, o kitas juodomis šaškėmis. Figūrėlės galimybės pasikeičia tik tuomet, kai šaškė tampa dama. Tada ji apverčiama ir taip atskiriama nuo kitų.
• Šachmatai. Vaikštoma taip pat ant lentos, bet figūrėlės skiriasi. Žaidėjai vaikšto dviejų spalvų (baltos ir juodos) figūrėlėmis: pėstininkais, žirgais, rikiais, bokštais, valdovėmis bei karaliais. Kiekvienos iš jų vertė bei vaikščiojimo trajektorijos skiriasi.
• Domino. Šiam žaidimui lenta nenaudojama. Žaisti gali du arba daugiau žaidėjų. Domino esmė – dėlioti kauliukų grandinę taip, kad vienodomis sienelėmis jie liestųsi vienas su kitu. Žaidėjas laimi tada, kai jis pirmas atsikrato visų savo domino kauliukų.
• Gyvatės ir kopėčios – ir panašūs žaidimai. Reikalinga žaidimo lenta su sunumeruotais langeliais, žaidimo figūrėlės bei kauliukai. Šis žaidimo tipas, skirtingai nuo kitų klasikinių, remiasi tik atsitiktinumu. Jokia strategija čia nebepadeda.